Pinigų plovimas dažniausiai siejamas su bandymu nuslėpti neteisėtai gautų lėšų kilmę, sudarant įspūdį, kad turtas įgytas teisėtai. Vis dėlto baudžiamoji atsakomybė gali kilti ne tik atliekant sudėtingas finansines operacijas – reikšmės turi turto įgijimas, naudojimas, perdavimas, sandoriai, jo kilmės slėpimas, panaudojimas komercinėje veikloje. Kontoros „Jurica" advokatai paaiškina, kada gali būti taikomas baudžiamojo kodekso 216 straipsnis, kokia atsakomybė gresia bei kuo baudžiamasis procesas skiriasi nuo pinigų plovimo prevencijos procedūrų.
Kas yra pinigų plovimas pagal BK 216 straipsnį?
Teisinis termino pinigų plovimas atitikmuo BK 216 straipsnyje apibrėžiamas kaip nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas. Ši norma apima veiksmus, susijusius su savo ar kito asmens turtu, kai žinoma apie jo nusikalstamą kilmę arba gavimą dalyvaujant nusikalstamoje veikoje ir siekiama nuslėpti ar įteisinti tokį turtą, taip pat padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių pasekmių.
Atsakomybė gali būti siejama ir su tikrojo turto pobūdžio, šaltinio, buvimo vietos, judėjimo, disponavimo ar nuosavybės teisių slėpimu. BK vartojama turto sąvoka šiuo atveju nėra apribota vien pinigais – ji apima tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautą bet kokio pavidalo turtą.
Kokie veiksmai gali būti laikomi nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu?
Pinigų plovimas gali pasireikšti įvairiais būdais, todėl jis neapsiriboja vien lėšų pervedimu per kelias sąskaitas ar sudėtingomis finansinėmis schemomis. Vertinant galimą atsakomybę svarbu atsižvelgti į turto kilmę, su juo atliekamų veiksmų pobūdį, tikslą ir asmens žinojimą apie tai, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 216 straipsnį teisinę reikšmę gali turėti šie veiksmai:
-
nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, valdymas ar naudojimas;
-
jo perdavimas kitiems asmenims;
-
finansinių operacijų atlikimas;
-
sandorių sudarymas;
-
turto naudojimas ūkinėje ar komercinėje veikloje;
-
jo pertvarkymas į kitą formą;
-
melagingas nurodymas, kad lėšos ar kitas turtas gauti iš teisėtos veiklos;
-
ikrosios kilmės, savininko, buvimo vietos, judėjimo ar su nuosavybe susijusių teisių slėpimas.
Ar kiekvienas neaiškios kilmės pavedimas laikomas pinigų plovimu?
Neįprasta finansinė operacija, didelė pinigų suma ar negalėjimas iš karto pateikti bankui visų prašomų dokumentų savaime dar neįrodo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 216 straipsnį būtina nustatyti, kad turtas buvo gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, o asmuo apie tokią kilmę žinojo. Priklausomai nuo konkretaus veikimo būdo, reikšmingas ir siekis nuslėpti ar įteisinti turtą arba padėti kitam proceso dalyviui išvengti teisinių pasekmių.
Kokia atsakomybė gresia už pinigų plovimą?
BK 216 straipsnyje už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą fiziniam asmeniui numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Konkreti bausmė parenkama individualiai, atsižvelgiant į bendrąsias Baudžiamajame kodekse nustatytas jos skyrimo taisykles ir konkrečios bylos aplinkybes. Atsakomybė gali kilti ir juridiniam asmeniui. Tačiau vien faktas, kad galimai nusikalstamą veiką atliko įmonės vadovas, darbuotojas ar kitas su bendrove susijęs žmogus, savaime dar nereiškia juridinio asmens kaltės – turi būti nustatytos atskiros BK numatytos sąlygos. Ekonominių ir finansinių nusikaltimų bylose neretai analizuojama didelė apskaitos, sutarčių ir mokėjimų duomenų apimtis.
Kuo pinigų plovimo prevencija skiriasi nuo baudžiamosios atsakomybės?
Pinigų plovimo prevencija ir baudžiamasis procesas nėra tas pats. Prevencijos sistema skirta kuo anksčiau nustatyti rizikingas ar įtartinas finansines operacijas, pažinti klientus, patikrinti tam tikrų lėšų kilmę ir perduoti teisės aktuose numatytą informaciją kompetentingoms institucijoms.
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nustato pareigas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams. Priklausomai nuo veiklos pobūdžio, tai apima klientų tapatybės nustatymą, tikrojo naudos gavėjo identifikavimą, dalykinių santykių stebėseną, rizikos vertinimą bei pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.
Todėl banko ar kitos įstaigos prašymas paaiškinti lėšų kilmę nebūtinai reiškia, kad asmuo įtariamas nusikaltimu. Tokie veiksmai gali būti įprasta teisės aktuose numatytų AML reikalavimų vykdymo dalis. Įmonėms, finansų rinkos dalyviams ir kitiems reguliuojamiems subjektams aktualūs ne tik baudžiamosios teisės, bet ir atitikties klausimai. Daugiau apie AML, KYC ir kitus finansinio reguliavimo reikalavimus: finansų teisė.
Kada finansinė operacija gali sukelti papildomą patikrinimą?
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai vertina kliento veiklą pagal rizika grindžiamą principą. Dėmesį gali atkreipti ne vien operacijos dydis, bet ir jos pobūdis, neįprastumas, neatitikimas žinomai kliento veiklai ar sunkiai paaiškinama lėšų kilmė.
FNTT skelbiama praktinė informacija rodo, kad tarp aktualių rizikos modelių yra sukčiavimo būdu gautų lėšų judėjimas, vadinamųjų pinigų mulų sąskaitų naudojimas, tranzitiniai mokėjimai, fiktyvios bendrovės ir tam tikros operacijos kriptoturtu. Tačiau rizikos požymis nėra kaltės prezumpcija. Jis pirmiausia reiškia, kad konkrečiai operacijai gali reikėti išsamesnio vertinimo ir papildomų duomenų apie ekonominį pagrindą ar lėšų šaltinį.
Kaip gali prasidėti FNTT tyrimas dėl pinigų plovimo?
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį tiek pinigų plovimo prevencijos, tiek nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo tyrimų srityje. Jos specializuotas finansinės žvalgybos padalinys gauna ir analizuoja finansų įstaigų bei kitų įpareigotųjų subjektų pateikiamus pranešimus apie įtartinas operacijas.
Tokia informacija gali paskatinti išsamesnę analizę, tačiau pranešimas apie įtartiną operaciją savaime nereiškia, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ar kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinamos aplinkybės, finansinių srautų pobūdis, galimas ryšys su nusikalstama veikla ir kita turima informacija. Kai atsiranda baudžiamajam procesui reikšmingų duomenų, gali būti atliekamas ikiteisminis tyrimas. FNTT pati nurodo, kad jos kompetencijai priklauso ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ikiteisminiai tyrimai.
Kas gali būti vertinama FNTT tyrimo metu?
FNTT tyrimuose dėl galimo pinigų plovimo paprastai vertinama ne viena atskira operacija, o platesnis finansinių ir verslo santykių kontekstas. Analizuojami pinigų srautai, sandorių ekonominis pagrindas, tarpusavyje susijusių asmenų ar bendrovių ryšiai, turto kilmė ir dokumentai, galintys paaiškinti atliktų veiksmų paskirtį. Konkretus tyrimo mastas priklauso nuo bylos aplinkybių, tačiau reikšmės gali turėti:
-
banko sąskaitų išrašai ir pinigų judėjimo grandinės;
-
sutarčių, sąskaitų faktūrų bei kitų sandorių dokumentų turinys;
-
apskaitos duomenys;
-
informacija apie tikruosius naudos gavėjus;
-
turto įsigijimo ir pardavimo aplinkybės;
-
bendrovių tarpusavio ryšiai;
-
elektroninis susirašinėjimas ir komunikacija;
-
paaiškinimai apie lėšų kilmę bei ekonominį operacijų pagrindą;
-
sąsajos su Lietuvoje ar užsienyje galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis.
Dažniausiai užduodami klausimai apie pinigų plovimą
Pinigų plovimo tyrimai gali apimti gerokai daugiau nei banko pavedimų ar įmonės apskaitos analizę. Praktikoje aktualūs ir klausimai dėl kriptoturto, grynųjų pinigų, užsienyje atliekamų operacijų bei priemonių, kurios gali būti taikomos vykstant ikiteisminiam tyrimui. Žemiau aptariamos kelios situacijos.
-
Ar pinigų plovimas gali būti susijęs su kriptoturtu?
BK 216 straipsnio taikymas neapsiriboja tradiciniais pinigais ar banko sąskaitose esančiomis lėšomis. Jeigu kriptoturtas yra susijęs su nusikalstamu būdu gauta nauda ir nustatomi kiti atsakomybei būtini požymiai, su juo atliekamos operacijos taip pat gali būti reikšmingos. -
Ar tyrimo metu gali būti apribotas disponavimas turtu?
Baudžiamojo proceso metu įstatymo nustatytais pagrindais gali būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį konfiskavimą ar kitus Baudžiamojo proceso kodekse numatytus tikslus. -
Ar FNTT gali gauti informaciją iš užsienio institucijų?
Finansinė žvalgyba yra tarptautinio pobūdžio, todėl FNTT bendradarbiauja su kitų valstybių institucijomis. Tai ypač aktualu, kai finansiniai srautai, sąskaitos, bendrovės ar kiti tyrimui reikšmingi duomenys yra susiję su keliomis jurisdikcijomis. -
Ar atsiskaitymas grynaisiais savaime gali būti laikomas pinigų plovimu?
Vien grynųjų pinigų naudojimas savaime nereiškia nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Vertinama lėšų kilmė, atliktų veiksmų tikslas, faktinės aplinkybės ir asmens žinojimas apie galimą nusikalstamą turto šaltinį. -
Ar FNTT atliekamas patikrinimas reiškia, kad asmuo jau yra įtariamasis?
FNTT kompetencija apima ne tik ikiteisminius tyrimus, bet ir finansinės žvalgybos, pinigų plovimo prevencijos bei tam tikrų įpareigotųjų subjektų priežiūros funkcijas. Todėl institucijos atliekamas informacijos rinkimas avaime dar nereiškia, kad konkrečiam asmeniui suteiktas įtariamojo statusas.
Reikia teisinės pagalbos dėl pinigų plovimo ar FNTT tyrimo?
Įtarimai dėl pinigų plovimo gali būti susiję su sudėtingais finansiniais srautais, verslo sandoriais, tarptautiniais mokėjimais ir dideliu dokumentų kiekiu, todėl svarbu kuo anksčiau įvertinti faktines aplinkybes bei galimas procesines rizikas. Advokatų kontoros „Jurica" teisininkai konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis, padeda analizuoti tyrimo medžiagą, formuoti gynybos strategiją ir atstovauja klientų interesams ikiteisminiame tyrime bei teisme.
