Kreipdamiesi į gydytoją, pacientai pasitiki, kad jais bus tinkamai pasirūpinta. Deja, pasitaiko atvejų, kai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikata pablogėja arba padaroma žala. Iki 2020 m. tokiais atvejais pacientui tekdavo ilgai teismuose įrodinėti gydytojo kaltę – užduotis, kuri daugeliui atrodė neįveikiama. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikia žalos atlyginimo be kaltės modelis, iš esmės pakeitęs pacientų padėtį. Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip šis modelis veikia, kokias teises turi pacientas ir kokia tvarka galima siekti žalos atlyginimo.
Kas yra medicinos teisė ir pacientų teisių apsauga
Medicinos teisė reguliuoja santykius tarp pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir įstaigų. Vienas svarbiausių šios srities teisės aktų – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAĮ), garantuojantis pacientui platų teisių spektrą.
Įstatymas pacientui, be kita ko, garantuoja: teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, teisę pasirinkti įstaigą ir specialistą, teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, teisę susipažinti su savo medicinos dokumentais, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę pateikti skundą dėl teisių pažeidimo ir teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą.
Ypač svarbus yra informuoto paciento sutikimo principas: prieš gydymą pacientui suprantama forma turi būti paaiškinta diagnozė, taikomi gydymo būdai, galima rizika, komplikacijos ir prognozė, kad jis galėtų apsispręsti dėl gydymo.
„Žalos be kaltės" modelis: kas pasikeitė nuo 2020 m.
Iki 2020 m. sausio 1 d. pacientas, siekdamas žalos atlyginimo, turėjo įrodyti sveikatos priežiūros specialisto kaltę ir neteisėtus veiksmus – tai reikalavo sudėtingo ir ilgo įrodinėjimo proceso.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi PTŽSAĮ redakcija įtvirtino žalos atlyginimo be kaltės modelį. Esminė naujovė – pacientui nebereikia įrodinėti gydytojo ar įstaigos kaltės. Kompensacija už sveikatai padarytą žalą gaunama greičiau ir paprasčiau, o žala atlyginama iš specialios sąskaitos, kurioje kaupiamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos, administruojamos Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Svarbus šio modelio bruožas – žalą atlyginus iš šios sąskaitos, regreso teisė į žalą padariusį specialistą ar įstaigą paprastai neįgyjama. Išimtis taikoma tik tada, kai žala padaryta tyčia arba specialistas buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Kada žala atlyginama, o kada – ne
Nors kaltės įrodinėti nebereikia, žala atlyginama ne automatiškai. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) vertina, ar tenkinamos įstatymo sąlygos.
Esminis kriterijus – žalos išvengiamumas. Žala atlyginama, jeigu jos buvo galima išvengti veikiant pagal paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktiką. Kitaip tariant, jeigu žala buvo neišvengiama – t. y. atsirado nepaisant tinkamai ir rūpestingai suteiktų paslaugų – ji neatlyginama.
Taip pat žala neatlyginama, jeigu ji nulemta specifinės paciento sveikatos būklės, buvusios dar iki paslaugų suteikimo, už kurią įstaiga neatsako. Galiausiai, jeigu nustatoma, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo pats prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala neatlyginama arba jos dydis sumažinamas.
Kaip siekti žalos atlyginimo: procedūros eiga
Žalos atlyginimo procesas turi aiškią seką, kurioje svarbu nepraleisti terminų.
Pirmas žingsnis – kreipimasis į Komisiją. Kreipimasis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją yra privaloma ikiteisminė stadija. Pacientas ar kitas teisę turintis asmuo prašymą Komisijai gali pateikti per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą.
Komisijos sprendimas. Komisija sprendimą priima per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo (šis terminas gali būti pratęstas dar 2 mėnesiams). Sprendimas priimamas nevertinant įstaigos ar specialisto kaltės – vertinama tik tai, ar žala atitinka įstatyme nustatytas atlyginimo sąlygas.
Kreipimasis į teismą. Jeigu pacientas nesutinka su Komisijos nustatytu žalos dydžiu arba žalos atlyginimas nenustatytas, jis per 30 dienų turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Svarbus niuansas: teisminis procesas skiriasi nuo Komisijos
Čia slypi vienas dažnai nesuprantamas, bet teisiškai reikšmingas aspektas. Teisme byla nagrinėjama iš esmės – tai savarankiškas procesas, o ne Komisijos sprendimo teisėtumo patikra.
Lietuvos teismų praktikoje pabrėžiama, kad nors teisme, kaip ir Komisijoje, kaltės įrodinėti nereikia, tačiau pacientui vis dėlto išlieka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų ir atsiradusios žalos. Bylose, susijusiose su žala pacientui, atsakovas yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Pacientui palanki ir kita teismų praktikoje įtvirtinta taisyklė: teismas nėra saistomas Vyriausybės nustatytų žalos atlyginimo dydžių ir gali priteisti didesnę sumą, nei nustatė Komisija. Tai išplaukia iš visiško žalos atlyginimo principo, įtvirtinto Civiliniame kodekse ir Konstitucijoje.
Kas turi teisę į žalos atlyginimą
Teisę reikalauti žalos atlyginimo turi visų pirma pats pacientas. Tačiau įstatymas numato ir kitus asmenis:
Turtinės ir neturtinės žalos atveju – asmenys, kurie buvo mirusio paciento išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat po paciento mirties gimęs vaikas.
Tik neturtinės žalos atveju – mirusio paciento darbingi tėvai ir pilnamečiai vaikai, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys, bei kiti tokį ryšį turėję asmenys. Ryšio artimumą vertina Komisija pagal bendravimo intensyvumą ir tarpusavio rūpinimosi pobūdį.
Pereinamojo laikotarpio niuansas
Vertinant, kuri įstatymo redakcija taikoma, svarbu nustatyti žalos padarymo momentą. Pagal bendrą taisyklę taikoma ta redakcija, kuri galiojo žalos padarymo metu.
Tačiau teismų praktikoje suformuluota svarbi išimtis: jeigu galiojo iki 2020 m. sausio 1 d. sudarytos sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartys, žalos atlyginimo klausimai gali būti sprendžiami pagal senąją įstatymo redakciją, net jei žala padaryta jau įsigaliojus naujajam modeliui. Tai lemia ne tik tai, kas atlygins žalą, bet ir pačią įrodinėjimo tvarką.
Kodėl svarbi teisininko pagalba
Nors „žalos be kaltės" modelis supaprastino procesą, pacientų žalos bylos tebėra teisiškai sudėtingos. Žalos išvengiamumo vertinimas, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio įrodinėjimas teisme, tinkamas žalos dydžio pagrindimas ir terminų laikymasis reikalauja specialių žinių.
Kvalifikuotas teisininkas gali įvertinti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo, tinkamai parengti prašymą Komisijai, o nesutinkant su jos sprendimu – atstovauti pacientui teisme, siekiant visiško ir teisingo žalos atlyginimo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar reikia įrodyti gydytojo kaltę, kad gaučiau žalos atlyginimą?
Ne. Nuo 2020 m. sausio 1 d. veikia „žalos be kaltės" modelis – kaltės įrodinėti nereikia. Vertinama tik tai, ar žala atitinka įstatyme nustatytas atlyginimo sąlygas, visų pirma – ar jos buvo galima išvengti.
Per kiek laiko galiu kreiptis dėl žalos atlyginimo?
Prašymą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai galima pateikti per 3 metus nuo dienos, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie žalą.
Ar galiu iš karto kreiptis į teismą?
Ne. Pirmiausia privaloma kreiptis į Komisiją – tai privaloma ikiteisminė stadija. Tik nesutikus su Komisijos sprendimu, per 30 dienų galima kreiptis į teismą.
Ar teismas gali priteisti didesnę sumą nei Komisija?
Taip. Teismas nėra saistomas Vyriausybės nustatytų žalos dydžių ir, vadovaudamasis visiško žalos atlyginimo principu, gali priteisti didesnę sumą.
Kokią žalą galima atlyginti?
Atlyginama tiek turtinė žala (gydymo, vaistų išlaidos, negautos pajamos), tiek neturtinė žala (fizinės ir dvasinės kančios, vertinamos pagal sužalojimo pobūdį ir sunkumą).
Ar žalą atlygina pati ligoninė?
Pagal naująjį modelį žala atlyginama iš specialios sąskaitos, kurioje kaupiamos įstaigų įmokos, administruojamos Vyriausybės įgaliotos institucijos, o ne tiesiogiai iš įstaigos.
