Alimentai vaikui po 18 metų: iki kada mokami ir kas turi kreiptis?
Sulaukus pilnametystės, tėvų pareiga finansiškai remti atžalą tam tikrais atvejais tęsiasi iki 24 metų, tačiau alimentai vaikui po 18 metų nėra mokami automatiškai. Daugiausia klausimų kyla tuomet, kai jaunuolis dar lanko mokyklą (bendrojo ugdymo ar profesinę), studijuoja universitete/kolegijoje. Kokias sąlygas paramos teikimui numato Lietuvos Respublikos įstatymai bei kas turi dėl jos kreiptis, plačiau dalijasi advokatų kontoros „Jurica" specialistai.
Ar alimentai mokami vaikui sulaukus 18 metų?
Remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, tėvai privalo materialiai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, tačiau sulaukus 18 metų ši prievolė tam tikrais atvejais tęsiasi iki 24 m. (jeigu jaunuoliui parama objektyviai reikalinga, o šeimos finansinė padėtis leidžia ją suteikti). Tai ypač aktualu mokantis bendrojo ugdymo, profesinėje/aukštojoje mokykloje, kai asmuo yra nedarbingas dėl dar iki pilnametystės nustatyto neįgalumo. Todėl vien amžius nelemia, ar alimentai pilnamečiui vaikui priklauso – kiekviena situacija vertinama individualiai.
Kokios aplinkybės vertinamos sprendžiant dėl atžalos išlaikymo?
Vien tai, kad pilnametis asmuo mokosi ar studijuoja, bet dar nėra sulaukęs 24 metų, savaime nereiškia, kad išlaikymas bus priteistas. Kiekvienu atveju siekiama nustatyti materialinės paramos būtinybę, jos dydį, jaunuolio poreikius, galimybes savarankiškai pasirūpinti savo pragyvenimu, tėvų finansinę padėtį. Sprendžiant dėl išlaikymo, svarbios gali būti šios faktinės aplinkybės:
-
gaunamos pajamos (darbo užmokestis, stipendija, kitos reguliarios įplaukos);
-
turimas turtas ir bendra finansinė padėtis;
-
realios galimybės savarankiškai užsidirbti;
-
mokymosi pobūdis, intensyvumas, sąžiningas pareigų vykdymas;
-
tėvų pajamos, turtinė padėtis, galimybės teikti materialinę paramą;
-
kiti šeimos finansiniai įsipareigojimai ir išlaikomi asmenys.
Ar išlaikymas priklauso studijuojant magistrantūroje?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas numato, kad bakalauro studijas baigęs asmuo, pasirinkęs atskirą magistrantūros programą, paprastai jau siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo. Tokiu atveju tėvai, remiantis civiliniu kodeksu, nėra įpareigoti tęsti paramos. Kitaip gali būti vertinamos vientisosios studijos, kai pirmoji ir antroji pakopos sudaro vieną nepertraukiamą programą, o aukštąjį išsilavinimą patvirtinantis diplomas įgyjamas tik ją užbaigus.
Ar alimentai priklauso, jeigu pilnametis vaikas dirba?
Vien tai, kad pilnametis vaikas dirba, nebūtinai panaikina teisę į išlaikymą, tačiau jo gaunamos pajamos yra viena iš svarbių aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl materialinės paramos. Pavyzdžiui, nedidelės pajamos už darbą kelias valandas per savaitę dar nebūtinai reiškia, kad studentas gali savarankiškai padengti visas būsto, maisto, transporto, studijų bei kitas būtinas išlaidas.
Kas turi kreiptis dėl alimentų vaikui sulaukus 18 metų?
Civilinis kodeksas numato, kad jeigu pilnamečio vaiko tėvai arba vienas iš jų nevykdo pareigos jį materialiai išlaikyti, būtent pats vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Tai reiškia, kad situacija skiriasi nuo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Kol vaikas nepilnametis, jo interesams paprastai atstovauja vienas iš tėvų.
Kokius įrodymus verta pateikti kreipiantis dėl išlaikymo?
Ginčo atveju neužtenka vien patvirtinti, kad pilnametis asmuo mokosi ar studijuoja – taip pat svarbu pagrįsti realų materialinės paramos poreikį, gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas. Tam gali būti reikšmingi šie duomenys:
-
mokymo įstaigos pažyma apie mokymąsi ar studijas;
-
informacija apie studijų formą ir programą;
-
dokumentai, patvirtinantys mokestį už studijas, jei toks taikomas;
-
būsto nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų įrodymai;
-
duomenys apie transporto, maisto ir mokymosi priemonių išlaidas;
-
informacija apie gaunamą stipendiją;
-
darbo užmokestį ar kitas pajamas patvirtinantys dokumentai;
-
duomenys apie turimą turtą ir kitus finansinius išteklius.
Kiti dažniausiai užduodami klausimai apie pilnamečio vaiko išlaikymą
Net ir žinant pagrindines išlaikymo sąlygas, praktikoje dažnai kyla klausimų dėl pačios ginčo sprendimo tvarkos – ar būtina mediacija, į kurį teismą kreiptis, kokios išlaidos gali atsirasti, kaip elgtis pasikeitus aplinkybėms?
-
Ar prieš kreipiantis į teismą būtina mediacija?
Šeimos ginčams dėl išlaikymo paprastai taikoma privalomoji mediacija, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Jos metu siekiama rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą dėl mokėjimo dydžio, termino, tvarkos. Jeigu susitarti nepavyksta, ginčas gali būti perduotas teismui. -
Kur kreiptis, jeigu susitarti nepavyksta?
Nepavykus klausimo išspręsti taikiai, pilnametis asmuo gali pateikti ieškinį teismui. Reikalavimas dėl išlaikymo gali būti reiškiamas ne tik pagal bendrąją atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal ieškovo. -
Ar dėl išlaikymo priteisimo reikia mokėti žyminį mokestį?
Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami. Vis dėlto proceso metu gali atsirasti kitų išlaidų – pavyzdžiui, susijusių su advokato pagalba, įrodymų gavimu ar kitais procesiniais veiksmais. -
Ar anksčiau nustatytą išlaikymo dydį galima pakeisti?
Taip, reikšmingai pasikeitus aplinkybėms gali kilti pagrindas peržiūrėti nustatytą sumą. Pavyzdžiui, tam įtakos gali turėti pasikeitusios pajamos, finansiniai poreikiai ar kitos aplinkybės, turinčios reikšmės išlaikymo teikimui. -
Ar galima prisiteisti išlaikymą už praėjusį laikotarpį?
Civilinis kodeksas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos, tačiau įsiskolinimas negali būti išieškotas už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
Kyla klausimų dėl pilnamečio vaiko išlaikymo?
Pilnamečio vaiko išlaikymo klausimai gali būti aktualūs tiek paramos siekiančiam jaunuoliui, tiek tėvams, norintiems įvertinti savo teises, pareigas bei finansinius įsipareigojimus. Advokatų kontoros „Jurica" teisininkai konsultuoja šeimos teisės klausimais, padeda įvertinti konkrečią situaciją, pasirengti mediacijai ar teisminiam procesui.
