Lietuvoje galioja testamento laisvės principas: žmogus gali palikti savo turtą kam tik nori – vaikams, draugui, labdaros organizacijai ar net valstybei. Tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Privalomoji palikimo dalis, įtvirtinta Civilinio kodekso 5.20 straipsnyje, tam tikriems artimiausiems šeimos nariams priklauso nepaisant to, kas surašyta testamente. Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dar kartą primena paprastą, bet dažnai pamirštamą tiesą – net aiškiai išreikšta palikėjo valia gali būti pakoreguota įstatymo.
Kas yra privalomoji palikimo dalis?
Testamento laisvė leidžia palikėjui savo nuožiūra spręsti dėl viso turto likimo: jį galima palikti bet kuriems fiziniams ar juridiniams asmenims, paskirstyti dalimis arba apskritai nieko nepalikti giminaičiams. Vis dėlto įstatymų leidėjas šią laisvę sąmoningai apribojo, siekdamas apsaugoti pažeidžiamiausius šeimos narius.
Pagal Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalį, privalomoji palikimo dalis priklauso palikėjo vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui ir tėvams (įtėviams), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Šie asmenys paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą – nepaisant testamento turinio, jeigu testamentu neskirta daugiau.
Svarbu pabrėžti, kad privalomoji palikimo dalis aktuali tik tada, kai paveldima pagal testamentą. Jeigu testamento nėra, šis institutas apskritai netaikomas, o turtą paveldi įstatyme nustatytos eilės įpėdiniai (CK 5.11 str.). Pretenduoti į privalomąją dalį gali tik 5.20 straipsnyje išvardyti asmenys – kiti giminaičiai šios teisės neturi.
Kaip apskaičiuojamas privalomosios palikimo dalies dydis?
Privalomoji dalis sudaro pusę to, kas asmeniui priklausytų paveldint pagal įstatymą.
Paprastas pavyzdys: tėvas turi du vaikus ir testamentu visą turtą užrašo tik vienam iš jų. Paveldint pagal įstatymą kiekvienam vaikui tektų po 1/2 turto. Vadinasi, testamente neįrašyto vaiko privalomoji palikimo dalis būtų 1/4 – tai yra pusė tos 1/2, kuri jam priklausytų pagal įstatymą.
Sutuoktinio atveju skaičiavimas sudėtingesnis, nes jo dalis pagal įstatymą priklauso nuo įpėdinių skaičiaus (CK 5.13 str.): su pirmos eilės įpėdiniais (vaikais) sutuoktinis paveldi 1/4 palikimo, jei įpėdinių ne daugiau kaip trys, o esant daugiau įpėdinių – lygiomis dalimis su jais. Atitinkamai keičiasi ir privalomosios dalies dydis, kuris visada lygus pusei įstatyminės dalies.
Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į viso paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę (CK 5.20 str. 2 d.).
Lemiama sąlyga – išlaikymo reikalingumas
Vien giminystės ryšio nepakanka. Esminė ir dažniausiai ginčytina sąlyga yra ta, kad asmeniui palikėjo mirties dieną turi būti reikalingas išlaikymas. Tai reiškia, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tie vaikai, sutuoktinis ar tėvai, kurie tuo momentu neturi pakankamai pajamų ar turto būtiniausiems gyvenimo poreikiams patenkinti. Verta įsidėmėti kelis principinius niuansus:
Išlaikymo reikalingumas nėra preziumuojamas. Įrodinėjimo našta tenka pačiam asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją dalį – jis turi pagrįsti, kad palikimo atsiradimo momentu jam tikrai trūko lėšų.
Teisė nesiejama su faktiškai teiktu išlaikymu. Nesvarbu, ar palikėjas iki mirties realiai išlaikė asmenį – vertinama objektyvi to asmens turtinė padėtis.
Vertinamas konkretus momentas – palikėjo mirties diena. Vėliau pasikeitusios aplinkybės (tiek pagerėjusi, tiek pablogėjusi padėtis) reikšmės neturi.
Sprendžiant dėl išlaikymo reikalingumo, teismas įvertina visas palikimo atsiradimo dieną asmens gaunamas pajamas, galimybes jas gauti, turimą turtą ir turtines teises.
Ką pasakė Aukščiausiasis Teismas
2024 m. gegužės 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-78-1075/2024) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kuri gerai atskleidžia šio instituto taikymo subtilybes ir tebėra aktuali aiškinant CK 5.20 straipsnį.
Byloje palikėjas visą turtą testamentu paliko seseriai, o sutuoktinei – nieko. Pergyvenusi sutuoktinė kreipėsi į teismą, įrodinėdama, kad palikėjo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, todėl jai turi būti pripažinta teisė į privalomąją palikimo dalį.
Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė, iš esmės nusprendęs, kad moteris pati sąmoningai pasirinko gyvenimo būdą, kai jai pakako valstybės pašalpų, todėl jos sunki padėtis esą yra jos pačios pasirinkimo rezultatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir sutuoktinės teisę į privalomąją dalį pripažino, o Aukščiausiasis Teismas tokį vertinimą paliko nepakeistą. Kasacinio teismo išaiškinimuose verta atkreipti dėmesį į kelias principines pozicijas.
Dėl piktnaudžiavimo teise. Asmens elgesys, dėl kurio jis tapo nepajėgus apsirūpinti būtiniausiomis pragyvenimo lėšomis ir kuris galėtų būti laikomas piktnaudžiavimu teise, turi būti aktualiai susijęs su palikėjo mirties momentu. Net jei toks elgesys pasireiškė anksčiau, jis turi būti tiek neatsiejamai susijęs su mirties momentu, kad nulemtų būtent tuo metu susiklosčiusią turtinę padėtį.
Dėl viso gyvenimo „audito". CK 5.20 straipsnis nereikalauja retrospektyviai vertinti viso asmens gyvenimo ir priežasčių, dėl kurių susiklostė jo turtinė padėtis. Vertinamas konkretus išlaikymo poreikis palikėjo mirties momentu, o ne tai, kokius sprendimus žmogus priiminėjo per visą gyvenimą.
Dėl teisės nedirbti. Asmens pasirinkimas nedirbti ir gyventi iš valstybės pašalpų savaime nelaikomas piktnaudžiavimu teise. Asmuo turi teisę, o ne pareigą dirbti, o pasirinkimą nedirbti gali lemti įvairios aplinkybės, įskaitant ir bendrą šeimos susitarimą dėl pareigų pasiskirstymo.
Dėl minimalių poreikių. Jeigu asmuo neįrodinėja jokių specialiųjų poreikių, laikoma, kad jo poreikiai yra minimalūs standartiniai, įprasti kiekvienam žmogui. Juos nustatant, be kita ko, atsižvelgiama į socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą minimalų vartojimo poreikių dydį atitinkamiems metams.
Atskiras atvejis – bendrasis sutuoktinių testamentas
Privalomosios dalies taisyklė galioja ir tada, kai sutuoktiniai sudaro bendrąjį testamentą. Pagal CK 5.43 straipsnį, mirus vienam sutuoktiniui, visą jo turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis – tačiau būtent su išlyga „išskyrus privalomąją palikimo dalį". Tai reiškia, kad net ir toks abipusis sutuoktinių susitarimas neatima teisės į privalomąją dalį iš tų asmenų, kuriems ji pagal įstatymą priklauso.
Ką tai reiškia praktikoje
Sudarant testamentą verta žinoti, kad net aiškiai išreikšta valia visą turtą palikti vienam asmeniui gali nebūti įgyvendinta visa apimtimi, jeigu yra artimųjų, kuriems mirties dieną reikalingas išlaikymas. Apie tai naudinga pasitarti su teisininku iš anksto – kad palikėjo valia būtų suformuluota kuo aiškiau ir būtų išvengta būsimų ginčų tarp įpėdinių.
Pretenduojant į privalomąją dalį būtina pasiruošti įrodyti išlaikymo reikalingumą palikimo atsiradimo dieną. Kadangi šis poreikis nėra preziumuojamas, lemiamą reikšmę turi surinkti įrodymai apie pajamas, turtą ir realią turtinę padėtį mirties momentu.
Ginčijant kito asmens teisę į privalomąją dalį įrodinėjimo našta tenka tam, kuris teigia, jog asmeniui išlaikymas nebuvo reikalingas arba kad jis piktnaudžiavo teise. Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad šis standartas nėra žemas – bendro pobūdžio argumentai, esą žmogus „galėjo dirbti", patys savaime nepakanka.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas turi teisę į privalomąją palikimo dalį?
Teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Kiti giminaičiai į šią dalį pretenduoti negali.
Kokio dydžio yra privalomoji palikimo dalis?
Privalomoji dalis sudaro pusę tos dalies, kuri asmeniui priklausytų paveldint pagal įstatymą. Pavyzdžiui, jei tėvas turi du vaikus ir visą turtą testamentu palieka vienam, kito vaiko privalomoji dalis yra 1/4 viso turto.
Ar privalomoji palikimo dalis taikoma, kai nėra testamento?
Ne. Privalomoji palikimo dalis aktuali tik paveldint pagal testamentą. Jeigu testamentas nesudarytas, turtas paveldimas pagal įstatymą nustatytą įpėdinių eilę (CK 5.11 str.).
Ar pilnametis dirbantis vaikas gauna privalomąją palikimo dalį?
Tik jeigu jam palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, t. y. jis neturėjo pakankamai pajamų ar turto būtiniausiems poreikiams. Išlaikymo reikalingumas nėra preziumuojamas – jį reikia įrodyti.
Ar galima testamentu panaikinti privalomąją palikimo dalį?
Ne. Privalomoji dalis priklauso įstatyme nurodytiems asmenims nepaisant testamento turinio. Net bendrasis sutuoktinių testamentas šios teisės nepanaikina (CK 5.43 str.).
