Baudžiamoji teisė · 2026 m. rugpjūčio 30 d.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės: 7 pagrindai ir kada jie taikomi

Kada teismas gali netaikyti baudžiamosios atsakomybės? Septyni BK pagrindai, tikslios sąlygos ir kas jais pasinaudoti negali. Aiškina Jurica advokatai.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės: 7 pagrindai ir kada jie taikomi

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės: 7 pagrindai ir kada jie taikomi

Sulaukus įtarimų dažniausiai galvojama apie vieną klausimą – kokia gresia bausmė. Tačiau Baudžiamasis kodeksas numato ir kitą kelią: tam tikrais atvejais asmuo gali būti visai neteisiamas. Šie pagrindai surašyti Kodekso bendrosios dalies VI skyriuje, o jų sąlygos yra konkrečios ir patikrinamos. Advokatų kontoros „Jurica" baudžiamosios teisės specialistai paaiškina, kaip jie veikia.

Kas yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės?

Tai situacija, kai teismas nustato, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, tačiau nusprendžia jo netraukti baudžiamojon atsakomybėn. Asmuo nenuteisiamas ir bausmė jam neskiriama.

Tai nėra išteisinimas. Skirtumas esminis: išteisinamas asmuo, kurio kaltė neįrodyta, o atleidžiamas tas, kurio veika nustatyta, bet įstatymas leidžia atsakomybės netaikyti.

Atleidimas nereiškia ir visiško pasekmių nebuvimo. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį atleistam asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas ir kitos.

Pagal BK 40¹ straipsnį BK 36–40 straipsniuose numatyti pagrindai taikomi ir juridiniams asmenims. Nepilnamečiams Kodeksas numato atskiras taisykles XI skyriuje.

Septyni pagrindai ir kam jie taikomi

Straipsnis Pagrindas Kokioms veikoms
BK 36 Asmuo ar veika prarado pavojingumą Kategorija neribojama
BK 37 Veikos mažareikšmiškumas Baudžiamajam nusižengimui, neatsargiam, nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui
BK 38 Susitaikymas su nukentėjusiuoju Baudžiamajam nusižengimui, neatsargiam arba nesunkiam ar apysunkiam tyčiniam nusikaltimui
BK 39 Lengvinančios aplinkybės Baudžiamajam nusižengimui ir neatsargiam nusikaltimui; nesunkiam tyčiniam
BK 39¹ Pagalba atskleidžiant organizuoto nusikalstamumo veikas Kategorija neribojama, bet ribojamas subjektų ratas
BK 39² Pranešėjo atleidimas Baudžiamajam nusižengimui, neatsargiam arba nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui
BK 40 Laidavimas Baudžiamajam nusižengimui, neatsargiam arba nesunkiam ar apysunkiam tyčiniam nusikaltimui

Matyti pagrindinis dėsnis: beveik visi pagrindai baigiasi ties apysunkiu nusikaltimu. Sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams lieka tik BK 36 ir BK 39¹ straipsniai.

Atleidimas pagal laidavimą (BK 40 str.)

Dažniausiai praktikoje pasitaikantis pagrindas. Reikalingas teismo pasitikėjimo verto asmens prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei. Laidavimas skiriamas su užstatu arba be jo.

Sąlygos priklauso nuo veikos sunkumo. Padarius baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų nusikaltimą (2 dalis), asmuo turi visiškai pripažinti kaltę ir gailėtis, bent iš dalies atlyginti ar pašalinti žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, ir turi būti pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų.

Padarius apysunkį nusikaltimą (3 dalis), prisideda dar viena sąlyga: veika turi būti padaryta pirmą kartą.

Atkreipkite dėmesį į formuluotę „bent iš dalies atlygino ar pašalino <...> arba įsipareigojo ją atlyginti". Įstatymas nereikalauja iš karto atlyginti visos žalos – pakanka dalies arba įsipareigojimo, kurio terminas negali būti ilgesnis už laidavimo terminą. Praktikoje tai reikšminga, kai žalos dydis dar ginčijamas.

Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas vertina laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas – nuo vienerių iki trejų metų. Užstatas grąžinamas pasibaigus terminui, jeigu asmuo per jį nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Atleidimas susitaikius (BK 38 str.)

Taikomas, kai kartu tenkinamos keturios sąlygos: asmuo prisipažino padaręs veiką; savu noru atlygino ar pašalino turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl jos atlyginimo; susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; ir yra pagrindo manyti, kad naujų veikų nedarys.

Trečioji sąlyga svarbi verslo bylose – susitaikyti galima ne tik su fiziniu asmeniu.

Mažareikšmiškumas (BK 37 str.)

Trumpiausias iš pagrindų. Asmuo gali būti atleistas, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Fiksuoto kriterijaus nėra – kiekvienu atveju vertina teismas, o vertinimo gaires formuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Lengvinančios aplinkybės (BK 39 str.)

Griežčiausiai apribotas pagrindas, taikomas teismo motyvuotu sprendimu. Padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, veika turi būti padaryta pirmą kartą, turi būti bent viena BK 59 straipsnyje numatyta lengvinanti aplinkybė ir nė vienos sunkinančios. Padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą, lengvinančių aplinkybių turi būti ne mažiau kaip dvi.

Apysunkiams nusikaltimams šis pagrindas netaikomas.

Kai veika prarado pavojingumą (BK 36 str.)

Vienintelis pagrindas, suformuluotas kaip pareiga, o ne kaip teismo teisė: asmuo atleidžiamas, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme jis pats ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Veikos kategorija neribojama.

Pranešėjo atleidimas (BK 39² str.)

Taikomas asmeniui, pripažintam pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris prisipažino padaręs veiką, aktyviai padėjo atskleisti kito asmens nusikalstamą veiką, ir ta veika pagal savo pobūdį yra pavojingesnė negu jo paties padarytoji.

Kas pasinaudoti negali

Kai kurie apribojimai galioja nepriklausomai nuo to, kokios sąlygos atitiktos.

  • Pavojingas recidyvistas negali būti atleistas pagal BK 38 straipsnį, BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalis bei BK 39² straipsnį.
  • Pakartotinumas. Asmuo, jau kartą atleistas kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju arba pagal laidavimą, antrą kartą tuo pačiu pagrindu atleistas būti negali, jeigu nuo ankstesnio sprendimo įsiteisėjimo iki naujos veikos praėjo mažiau negu treji metai.
  • Turintis teistumą asmuo negali būti atleistas kaip pranešėjas; tas pats galioja ir veikos, kurią jis padėjo atskleisti, organizatoriui.
  • BK 39¹ straipsnis netaikomas asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, tokiu pagrindu jau atleistam asmeniui, taip pat organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui.

Kas nutinka, jei atleistas asmuo vėl nusikalsta

Atleidimas nėra galutinis. Pagal BK 38 ir 39² straipsnius, jeigu asmuo per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo susitarimo dėl žalos atlyginimo, teismas gali panaikinti sprendimą ir spręsti dėl atsakomybės už visas veikas. Jeigu per vienerius metus padaromas naujas tyčinis nusikaltimas, ankstesnis sprendimas nustoja galioti.

Laidavimas veikia panašiai, tik vertinamas visas laidavimo laikotarpis, o ne vieneri metai.

Dažniausiai užduodami klausimai

  • Ar atleidimas yra teismo pareiga? Beveik visais atvejais ne – įstatyme rašoma „gali būti atleistas". Vienintelė išimtis yra BK 36 straipsnis.
  • Ar galima atleisti už sunkų nusikaltimą? Tik dviem pagrindais: kai asmuo ar veika prarado pavojingumą (BK 36 str.) arba kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikas (BK 39¹ str.).
  • Ar būtina prisipažinti kaltu? Priklauso nuo pagrindo. BK 38, 39² ir 40 straipsniai to reikalauja tiesiogiai, o BK 40 – visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi. BK 36 ir 37 straipsniai tokios sąlygos nenumato.
  • Ar reikia atlyginti visą žalą? Ne visada. Pagal BK 40 straipsnį pakanka bent dalinio atlyginimo arba įsipareigojimo atlyginti.
  • Ar įmonė gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės? Taip, pagal BK 40¹ straipsnį.

Pasitarkite su „Jurica" baudžiamosios teisės specialistais

Atleidimo pagrindai veikia tik tada, kai sąlygos atitiktos laiku ir tinkamai – o dalis jų, pavyzdžiui, kaltės pripažinimas ar susitarimas dėl žalos, sprendžiama dar ikiteisminio tyrimo metu. Advokatų kontoros „Jurica" baudžiamosios teisės specialistai įvertina, kuris pagrindas jūsų byloje realus, ir padeda jį pagrįsti. Daugiau apie proceso eigą – skiltyje Aktualijos, o dėl konsultacijos kreipkitės per paslaugas privatiems klientams.

Susiję straipsniai

Visos aktualijos

Reikia konsultacijos?

Užpildykite formą ir mes susisieksime per 24 val. Pirminis pokalbis — be įsipareigojimo.

Užpildykite formą

Parinksime advokatą

Suderinsime susitikimą

Susisiekite