Kyšininkavimas pagal BK 225: bausmės ir atsakomybė

Kyšininkavimas – viena iš korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, už kurią Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta griežta atsakomybė. Ji gali būti taikoma faktiškai priėmus pinigus ar kitą naudą, susitarus dėl kyšio, reikalaujant, provokuojant duoti. Kartu svarbu atskirti dvi dažnai painiojamas sąvokas: kyšininkavimą, reglamentuojamą BK 225 straipsnyje, bei papirkimą pagal BK 227 straipsnį. Advokatų kontora „Jurica" paaiškina, kokie veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, kokios bausmės gresia ir kokios aplinkybės reikšmingos organizuojant teisinę gynybą.

Kas yra kyšininkavimas pagal BK 225 straipsnį?

BK 225 straipsnyje kyšininkavimas siejamas su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmais, kai savo ar kito naudai tiesiogiai, netiesiogiai ar per tarpininką pažadama ar susitariama priimti kyšį, jo reikalaujama, provokuojama duoti arba jis faktiškai priimamas už tam tikrą veikimą ar neveikimą vykdant turimus įgaliojimus.

Baudžiamajai atsakomybei kilti nebūtina, kad atlygis būtų realiai perduotas – pakanka ir susitarimo, pažado ar reikalavimo. Vertinamas ne tik konkretus sprendimas ar veiksmas, bet ir galimas atlygis už išimtinę padėtį ar palankumą, todėl reikšmingas visas bendravimo kontekstas, susitarimo turinys ir ryšys tarp žadėtos ar suteiktos naudos bei tarnybinių įgaliojimų.

Kas laikoma kyšiu?

Baudžiamajame kodekse kyšio sąvoka apibrėžiama gana plačiai – tai gali būti bet kokios formos neteisėtas ar nepagrįstas turtinis arba kitoks asmeninis atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Tokia nauda gali būti materiali ar nemateriali, turėti ekonominę vertę arba jos neturėti. Vis dėlto ne kiekviena dovana ar paslauga savaime laikoma kyšiu; esminę reikšmę turi jos tikslas, pobūdis ir ryšys su siekiamu tarnybiniu sprendimu, veikimu, neveikimu, išimtine padėtimi ar palankumu.

Kuo kyšininkavimas skiriasi nuo papirkimo?

Kasdienėje kalboje kyšio davimas ir priėmimas neretai bendrai vadinami kyšininkavimu, tačiau teisine prasme tai yra skirtingos nusikalstamos veikos. Kyšininkavimas pagal BK 225 straipsnį siejamas su kyšį priimančio, pažadančio ar susitariančio jį priimti, reikalaujančio arba provokuojančio duoti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmais. Tuo tarpu kyšio davimas, siūlymas, pažadėjimas ar susitarimas jį duoti kvalifikuojamas kaip papirkimas pagal BK 227 straipsnį.

Atsakomybė už papirkimą gali kilti ir tada, kai siūloma nauda faktiškai nebuvo perduota ar priimta, todėl vertinami ne tik atlikti mokėjimai, bet ir susitarimų turinys, bendravimo aplinkybės bei tikrieji dalyvių ketinimai.

Ar kyšininkavimas galimas ir siekiant teisėto sprendimo?

Kyšininkavimas nėra siejamas vien su atlygiu už akivaizdžiai neteisėtus pareigūno veiksmus. BK 225 straipsnis numato atsakomybę ir tais atvejais, kai kyšis priimamas, jo reikalaujama ar dėl jo susitariama už teisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Vadinasi, pats siekiamas sprendimas gali būti teisėtas, tačiau neteisėtas atlygis už jo priėmimą gali lemti baudžiamąją atsakomybę.

Kokios bausmės gresia už kyšininkavimą?

Už kyšininkavimą taikoma atsakomybė priklauso nuo konkrečių veikos aplinkybių, siekiamo tarnybinio elgesio, kyšio vertės ir kitų byloje reikšmingų faktų. Vertinamas nusikalstamos veikos pobūdis, asmens vaidmuo, kaltės forma, atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, o BK 225 straipsnyje numatytos šios bausmės:

Ar už kyšininkavimą gali atsakyti įmonė?

BK 225 straipsnyje numatyta galimybė už šias nusikalstamas veikas patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir juridinį asmenį. Vis dėlto vien faktas, kad įtarimai pareikšti bendrovės vadovui, darbuotojui ar kitam su organizacija susijusiam asmeniui, savaime nereiškia įmonės atsakomybės – turi būti nustatytos baudžiamajame kodekse įtvirtintos juridinio asmens atsakomybės sąlygos.

Tokio pobūdžio procesai verslui gali turėti platesnių pasekmių: paveikti reputaciją, sutartinius santykius, vidaus kontrolės mechanizmus ar kasdienę bendrovės veiklą. Plačiau apie teisinę pagalbą fiziniams ir juridiniams asmenims sudėtingose baudžiamosiose bylose skaitykite čia: ekonominiai nusikaltimai.

Kokia atsakomybė gresia už papirkimą pagal BK 227?

Papirkimas apima tiesioginį arba netiesioginį kyšio pasiūlymą, pažadą, susitarimą jį duoti ar faktinį perdavimą už pageidaujamą valstybės tarnautojo arba jam prilyginto asmens veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Atsakomybės griežtumas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, siekiamo sprendimo pobūdžio ir neteisėto atlygio vertės, o įstatymas numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą.

BK 227 straipsnis taip pat įtvirtintas kaip specialus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Tam tikromis sąlygomis asmuo nuo jos atleidžiamas, jeigu kyšio buvo reikalaujama ar provokuojama duoti, o apie tai per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau ne vėliau kaip iki pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai pranešama teisėsaugos institucijai. Tokio pagrindo taikymas priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir įstatyme nustatytų sąlygų.

Ką svarbu žinoti ginantis kyšininkavimo byloje?

Gynybos strategija kyšininkavimo byloje priklauso nuo konkrečios situacijos, o vien įtarimo ar neįprastų finansinių santykių nepakanka asmens kaltei konstatuoti. Turi būti įrodyti visi atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl vertinami tiek faktiniai duomenys, tiek jų gavimo ir panaudojimo teisėtumas. Rengiant teisinę poziciją svarbu nustatyti:

• ar asmuo turėjo BK 225 straipsnyje valstybės tarnautojo arba jam prilyginto asmens statusą;

• ar žadėta, aptarta arba perduota nauda gali būti laikoma kyšiu;

• ar egzistavo ryšys tarp atlygio ir atitinkamo veikimo, neveikimo, palankumo ar išimtinės padėties;

• ar veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 225, BK 227 ar kitą baudžiamojo kodekso straipsnį;

• kokiomis aplinkybėmis gauti pokalbių įrašai, susirašinėjimai ir kiti duomenys;

• ar veiksmai atlikti teisėtai ir nebuvo pažeistas draudimas provokuoti nusikalstamą veiką;

• ar egzistuoja pagrindas juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei, kai procesas susijęs su įmone.

Kodėl svarbu teisinę pagalbą gauti kuo anksčiau?

Korupcinio pobūdžio tyrimuose dažnai analizuojami telefoniniai pokalbiai, elektroninis susirašinėjimas, finansinės operacijos, įmonių dokumentai, susitikimų aplinkybės ir kitų asmenų parodymai. Dėl didelės informacijos apimties faktinė situacija gali būti gerokai sudėtingesnė, nei iš pradžių leidžia manyti pareikštas įtarimas.

Jau ankstyvoje proceso stadijoje svarbu suprasti, kokia konkreti veika inkriminuojama, kokiais duomenimis grindžiama teisėsaugos pozicija ir kokios procesinės teisės priklauso įtariamajam. Tinkamai įvertinus medžiagą galima pasirinkti faktines aplinkybes atitinkančią gynybos strategiją, išanalizuoti įrodymų teisėtumą bei pakankamumą ir išvengti neapgalvotų procesinių sprendimų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kyšininkavimą

Be nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir gresiančių sankcijų, kyšininkavimo bylose svarbios ir kitos teisinės bei procesinės aplinkybės. Praktikoje aktualu žinoti, kuo ši veika skiriasi nuo kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų, kokios priemonės gali būti taikomos ikiteisminio tyrimo metu ir kokias teises turi įtariamasis. Žemiau – atsakymai į kelis svarbius klausimus.

• Kuo kyšininkavimas skiriasi nuo prekybos poveikiu?
  Kyšininkavimo pagal BK 225 straipsnį atveju neteisėta nauda siejama su paties valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimu arba neveikimu vykdant įgaliojimus. Prekyba poveikiu pagal BK 226 straipsnį apima situacijas, kai už atlygį žadama pasinaudoti turima įtaka.

• Ar įtariamasis gali būti laikinai nušalintas nuo pareigų?
  Baudžiamojo proceso metu teismas, esant įstatyme nustatytam pagrindui, gali laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai jos reikia nešališkam ir operatyviam tyrimui užtikrinti arba siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

• Ar kyšininkavimu įtariamas asmuo privalo duoti parodymus?
  Įtariamasis turi teisę žinoti, kuo yra įtariamas, turėti gynėją, duoti parodymus arba tylėti ir atsisakyti pasisakyti apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Todėl prieš apklausą svarbu įvertinti turimą informaciją, procesinę padėtį ir pasirinkti tinkamą gynybos poziciją.

• Ar kyšininkavimo byloje gali būti konfiskuotas turtas?
  Taip, jeigu nustatomas baudžiamajame kodekse numatytas pagrindas. Konfiskuojamas gali būti nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu laikomas turtas, įskaitant tiesiogiai arba netiesiogiai iš neteisėtos veiklos gautą naudą.

• Ar kyšininkavimo nuostatos gali būti aktualios ir užsienio ar ES institucijų pareigūnams?
  Baudžiamajame kodekse valstybės tarnautojui tam tikrais atvejais prilyginami asmenys, einantys atitinkamas pareigas užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinėse viešosiose ir teisminėse institucijose.