Mediacija skyrybose: kada ji privaloma ir kaip vyksta?

Skyrybos dažnai tampa sudėtingu gyvenimo etapu, kai tenka priimti svarbius sprendimus dėl vaikų, bendro turto ir finansinių įsipareigojimų. Nesutariant dėl šių klausimų, ne visada būtina iš karto pradėti teisminį ginčą. Mediacija suteikia galimybę ieškoti abiems pusėms priimtino sprendimo. „Jurica" advokatų kontoros specialistai dalijasi apie mediacijos eigą, teisinius reikalavimus bei galimybes susitarti nesikreipiant į teismą dėl ginčo nagrinėjimo.

Kas yra mediacija ir kuo ji skiriasi nuo teisminio ginčo?

Mediacija – tai ginčų sprendimo būdas, kai nepriklausomas ir nešališkas tarpininkas, vadinamas mediatoriumi, padeda konfliktuojančioms pusėms ieškoti abiem priimtino susitarimo. Skirtingai nei teisme, kur sprendimą priima teisėjas, mediacijos metu galutines sąlygas derina patys ginčo dalyviai. Mediatorius nepriima privalomo sprendimo, nenustato, kuris sutuoktinis teisus, ir neatstovauja nė vienos pusės interesams.

Šis procesas grindžiamas bendradarbiavimu, pagarba ir konfidencialumu. Jo tikslas – sudaryti sąlygas aptarti nesutarimus, išsiaiškinti tikruosius poreikius ir rasti praktiškai įgyvendinamus sprendimus. Tai ypač aktualu šeimos santykiuose, kuriuose svarbu ne tik išspręsti esamą konfliktą, bet ir išsaugoti galimybę konstruktyviai bendrauti ateityje.

Teisminio proceso metu ginčas nagrinėjamas pagal nustatytas procesines taisykles, vertinami įrodymai ir priimamas teismo sprendimas. Tuo tarpu mediacija suteikia daugiau lankstumo aptariant individualias aplinkybes bei ieškant abiem pusėms tinkamo susitarimo. Vis dėlto ši procedūra negarantuoja sėkmingos baigties.

Kada privalomoji mediacija taikoma šeimos ginčuose?

Lietuvoje nuo 2020 m. sausio 1 d. privalomoji mediacija taikoma šeimos ginčams, kurie pagal Civilinio proceso kodeksą nagrinėjami ginčo teisena, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Svarbu atskirti pareigą inicijuoti mediaciją nuo pareigos susitarti. Įstatymas nereikalauja bet kokia kaina pasiekti kompromiso ar tęsti derybų prieš savo valią. Jeigu viena pusė atsisako dalyvauti arba pradėjus procedūrą paaiškėja, kad susitarimas neįmanomas, laikantis nustatytos tvarkos atsiranda galimybė kreiptis į teismą.

• Ginčai dėl santuokos nutraukimo. Kai sutuoktiniai nesutaria dėl skyrybų sąlygų, turto padalijimo ar kitų su santuokos pabaiga susijusių klausimų, mediacija gali padėti suderinti pozicijas dar prieš teisminį nagrinėjimą. Tokiu būdu atsiranda galimybė sumažinti konfliktą ir aiškiau apibrėžti būsimus įsipareigojimus.

• Nesutarimai dėl bendro turto padalijimo. Skyrybų metu gali kilti ginčų dėl nekilnojamojo turto, santaupų, paskolų ar kitų bendrų finansinių įsipareigojimų. Mediacija suteikia galimybę aptarti skirtingus turto paskirstymo variantus, įvertinti jų praktines pasekmes ir ieškoti abiem sutuoktiniams priimtino sprendimo.

• Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. Kai tėvai nesutaria, su kuriuo iš jų gyvens vaikas arba kaip bus organizuojamas bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, mediacijos metu galima ieškoti sprendimo, atitinkančio vaiko interesus. Svarbu atsižvelgti į kasdienę rutiną, ugdymą, emocinius poreikius.

• Ginčai dėl vaiko išlaikymo. Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, mokėjimo tvarkos ar papildomų išlaidų paskirstymo, mediacija leidžia aptarti vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų finansines galimybes. Siekiama susitarimo, kuris užtikrintų tinkamą vaiko aprūpinimą ir būtų realiai vykdomas.

Vis dėlto privalomoji mediacija nėra taikoma visoms šeimos byloms. Pavyzdžiui, ginčai dėl tėvų valdžios apribojimo negali būti sprendžiami šiuo būdu, nes tokiais atvejais įstatymas nenumato galimybės sudaryti taikos sutartį. Taip pat svarbu žinoti, kad įstatyme nustatytomis aplinkybėmis smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims privalomosios mediacijos reikalavimas netaikomas. Todėl prieš pradedant skyrybų procesą svarbu nustatyti, ar konkrečiu atveju būtina pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kokios teisinės galimybės yra tinkamiausios.

Kaip vyksta skyrybų mediacija?

Skyrybų mediacija nėra vien formalus pokalbis tarp sutuoktinių. Tai struktūruotas procesas, kurio metu siekiama nustatyti nesutarimų priežastis, išsiaiškinti kiekvienos pusės lūkesčius ir ieškoti galimų sprendimų. Konkreti eiga priklauso nuo ginčo sudėtingumo, dalyvių pasirengimo bendradarbiauti ir aptariamų klausimų apimties.

Mediacijos inicijavimas

Privalomąją mediaciją gali inicijuoti abu ginčo dalyviai bendru sutarimu arba viena pusė savarankiškai. Dėl valstybės finansuojamos procedūros kreipiamasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri nustatyta tvarka paskiria mediatorių. Taip pat galima tiesiogiai pasirinkti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytą specialistą.

Jeigu mediaciją inicijuoja tik vienas sutuoktinis, kitai pusei išsiunčiamas kvietimas dalyvauti. Gavus sutikimą, organizuojamas procesas, o atsisakymo ar neatsakymo per nustatytą terminą atveju iniciatoriui sudaroma galimybė toliau ginti savo teises teisme.

Pasirengimas susitikimui

Prieš mediaciją naudinga aiškiai įvardyti pagrindinius nesutarimus ir apsvarstyti galimus jų sprendimo variantus. Jeigu ginčas susijęs su turtu, gali būti reikalinga informacija apie nekilnojamąjį turtą, paskolas, santaupas ar kitus finansinius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimus dėl vaikų, svarbu įvertinti kasdienius poreikius, ugdymo ir sveikatos priežiūros išlaidas bei esamą bendravimo tvarką.

Tinkamas pasirengimas leidžia konstruktyviau aptarti konkrečius klausimus ir sumažina riziką, kad svarbios aplinkybės bus neįvertintos. Šiame etape gali būti naudinga šeimos teisės advokato konsultacija, padedanti suprasti galimas teisines pasekmes ir nustatyti derybų ribas.

Derybos dalyvaujant mediatoriui

Mediacijos susitikimų metu kiekvienai pusei suteikiama galimybė išdėstyti savo poziciją, paaiškinti poreikius ir pateikti siūlomus sprendimus. Mediatorius padeda palaikyti konstruktyvų dialogą, išskirti svarbiausius klausimus ir ieškoti bendro sutarimo galimybių. Priklausomai nuo situacijos, gali būti organizuojami bendri arba atskiri pokalbiai. Procesas nebūtinai apsiriboja vienu susitikimu, ypač kai sprendžiami keli tarpusavyje susiję klausimai (pavyzdžiui, vaikų išlaikymas, gyvenamoji vieta ir bendro turto padalijimas).

Susitarimo įforminimas arba mediacijos pabaiga

Jeigu pavyksta susitarti, pasiektos sąlygos įforminamos taikos sutartimi arba perkeliamos į kitus reikalingus teisinius dokumentus. Priklausomai nuo ginčo pobūdžio ir pasirinktos procedūros, susitarimui gali būti reikalingas teismo patvirtinimas arba jis gali tapti santuokos nutraukimo teisinių dokumentų dalimi.

Nepavykus susitarti, mediacija užbaigiama, o įstatyme nustatyta tvarka išduodama tai patvirtinanti pažyma. Tokiu atveju neišspręstus klausimus galima perduoti nagrinėti teismui. Pats dalyvavimas mediacijoje neužtikrina palankaus teismo sprendimo, tačiau suteikia galimybę prieš pradedant bylinėjimąsi išnaudoti taikaus susitarimo kelią.

Mediacija dėl vaiko išlaikymo: ką svarbu įvertinti?

Vienas jautriausių klausimų skyrybų metu – vaiko finansinis išlaikymas. Tėvams gyvenant kartu, daugelis kasdienių išlaidų padengiamos iš bendro šeimos biudžeto, tačiau išsiskyrus būtina aiškiai apibrėžti, kaip bus paskirstoma atsakomybė už vaiko poreikių tenkinimą.

Mediacija dėl vaiko išlaikymo suteikia galimybę aptarti ne tik periodinių mokėjimų dydį, bet ir papildomas išlaidas, susijusias su ugdymu, sveikatos priežiūra, neformaliu švietimu ar kitais individualiais poreikiais. Vertinant galimą susitarimą svarbu atsižvelgti į abiejų tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir realias galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Praktikoje taip pat svarbu numatyti, kaip bus sprendžiami klausimai pasikeitus aplinkybėms. Vaikui augant didėja arba keičiasi jo poreikiai, o tėvų finansinė padėtis gali gerėti ar blogėti. Todėl susitarimo sąlygos turėtų būti pakankamai konkrečios, kad ateityje nekiltų papildomų nesutarimų dėl mokėjimų terminų, papildomų išlaidų paskirstymo ar kitų įsipareigojimų vykdymo.

Kiek kainuoja privalomoji mediacija?

Privalomosios mediacijos kaina priklauso nuo pasirinkto mediatoriaus ir procedūros organizavimo būdo. Lietuvoje numatyta galimybė pasinaudoti valstybės biudžeto lėšomis finansuojamomis mediacijos paslaugomis, tačiau tokio finansavimo sąlygos yra apibrėžtos teisės aktuose.

Kai mediatorių nustatyta tvarka paskiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, iš valstybės biudžeto gali būti apmokama iki 8 valandų mediacijos paslaugų. Šis finansavimas taikomas vieno mediatoriaus paslaugoms. Jeigu per nustatytą laiką susitarimas nepasiekiamas, ginčo dalyviai gali nuspręsti tęsti procedūrą savo lėšomis.

Tuo atveju, kai sutuoktiniai tiesiogiai pasirenka mediatorių ir jo nepaskiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, paslaugų kaina nustatoma šalių ir specialisto susitarimu. Papildomų išlaidų taip pat gali atsirasti, jeigu pageidaujama, kad procese dalyvautų daugiau nei vienas mediatorius.

Koks advokato vaidmuo mediacijos procese?

Mediatorius ir advokatas atlieka skirtingas funkcijas. Mediatoriaus užduotis – padėti ginčo dalyviams bendrauti ir ieškoti bendro sutarimo, išlaikant nešališkumą. Tuo tarpu advokatas konsultuoja konkretų klientą, vertina jo teisinę padėtį ir padeda užtikrinti, kad priimami sprendimai atitiktų teisėtus interesus.

Šeimos teisės advokato pagalba gali būti naudinga dar prieš pradedant mediaciją, ypač kai ginčas apima didelės vertės turtą, bendras paskolas, verslo nuosavybę ar sudėtingus vaikų išlaikymo klausimus. Teisininkas gali padėti suprasti, kokios pasekmės kiltų pasirinkus vieną ar kitą susitarimo variantą ir kokios sąlygos turėtų būti aiškiai įtvirtintos dokumentuose.

Pasiekus bendrą sprendimą, svarbu tinkamai įforminti susitarimą. Net ir abiem pusėms priimtinos žodinės sąlygos gali tapti naujų nesutarimų priežastimi, jeigu nėra aiškiai apibrėžti mokėjimo terminai, turto perdavimo tvarka ar kiti įsipareigojimai. Todėl dokumentų teisinis įvertinimas padeda sumažinti neaiškumų ir būsimų ginčų riziką.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiekviena šeimos situacija individuali, todėl net susipažinus su mediacijos eiga gali kilti papildomų praktinių klausimų. Svarbu žinoti ne tik bendrąją procedūros tvarką, bet ir tai, kaip elgtis susidūrus su specifinėmis aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos ginčo sprendimui. Neaiškumų dažnai kyla dėl mediatoriaus pasirinkimo, konfidencialumo užtikrinimo, advokato dalyvavimo ar galimybės atnaujinti nutrūkusias derybas.

1. Ar galima pakeisti mediatorių, jeigu kyla abejonių dėl jo nešališkumo?
   Taip, jeigu egzistuoja aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių dėl mediatoriaus nešališkumo ar nepriklausomumo, jos turi būti įvertintos. Mediatoriui taikomi profesinės etikos ir nešališkumo reikalavimai, todėl galimi interesų konfliktai negali būti ignoruojami.

2. Ar mediacijoje pasakyta informacija vėliau gali būti panaudota teisme?
   Mediacijai taikomas konfidencialumo principas, todėl jos metu atskleista informacija paprastai negali būti laisvai naudojama vėlesniame teisminiame procese. Vis dėlto įstatymas numato konfidencialumo išimtis (pavyzdžiui, kai tam tikros informacijos atskleidimas būtinas).

3. Ar mediacija gali vykti, jeigu vienas sutuoktinis gyvena užsienyje?
   Atsižvelgiant į aplinkybes ir dalyvių susitarimą, susitikimai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu. Tačiau jeigu šeimos ginčas susijęs su keliomis jurisdikcijomis, papildomai gali tekti įvertinti, kurios valstybės institucijos kompetentingos spręsti atitinkamus klausimus.

4. Ar galima pakartotinai kreiptis į mediatorių, jeigu ankstesnė mediacija buvo nesėkminga?
   Pasikeitus aplinkybėms, atsiradus naujų pasiūlymų ar sumažėjus konfliktui, pakartotinis procesas gali būti naudingas. Vis dėlto būtina atsižvelgti į tai, ar dėl to paties ginčo jau nėra priimtas privalomas teismo sprendimas ir kokios teisinės galimybės išlieka.

5. Ar mediacijoje galima dalyvauti kartu su advokatu?
   Ginčo dalyvis gali naudotis advokato teisine pagalba, o dalyvavimo konkrečiuose mediacijos susitikimuose sąlygos derinamos atsižvelgiant į taikomas taisykles ir proceso organizavimą. Svarbu, kad teisinis atstovavimas nepažeistų mediacijos principų ir netrukdytų konstruktyviam dialogui.

Skyrybos kelia nesutarimų? Raskime tinkamą sprendimą

Skyrybų metu svarbu ne tik pasiekti susitarimą, bet ir užtikrinti, kad priimti sprendimai atitiktų Jūsų interesus bei galiojančius teisės aktus. „Jurica" advokatų kontoros specialistai padės įvertinti situaciją, pasirengti mediacijai ir suprasti galimas teisines pasekmes. Registracija pokalbiui: https://jurica.lt/kontaktai